Katybė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kankinimą, kančią, vargą, skausmą.
Pavyzdžiai:
1. Fizinė katybė:
Kalėjime jis patyrė negailestingą katybę.
2. Dvasinė/psichinė katybė:
Nerimas buvo tikra katybė jo sielai.
3. Perkeltine prasme (kas kelia kančią):
Šiluma mieste – tikra katybė.
4. Ekspresyvus vartojimas:
Kokia katybė klausyti tų skundų!
Trumpai:
Tai kančia, dažnai sunki arba kankinanti, gali būti fizinė, dvasinė arba vaizduoti nemalonią situaciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.