Katmylys – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis pasipūtimą, išdidumą, puikybę (dažnai perteklinę ar net pagrįstą). Kilęs iš žodžių junginio „katus mylėti“ (mėgti save).
Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
„Nustok savo katmyliu, niekas čia tavo nuomonės nelaukia.“
„Jo katmylys neleidžia pripažinti klaidų.“
2. Literatūroje:
Žodis sutinkamas klasikinėje literatūroje (pvz., V. Krėvės, Žemaitės kūriniuose) kaip charakterio trūkumo apibūdinimas.
Sinonimai: išdidumas, pasipūtimas, puikybė, godumas (sen.).
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūriniame ar stilizuotame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.