kalbakaita

Kalbakaita – tai kalbos pasirinkimo ir vartojimo ypatumai, atspindintys tam tikros socialinės, profesinės ar amžiaus grupės bruožus.

Pagrindinės reikšmės:
1. Socialinė kalbakaita – kalbos variantas, būdingas konkrečiai socialinei grupei (pvz., jaunimo, studentų, verslininkų).
2. Profesinė kalbakaita – speciali terminija ir žargonas, naudojami tam tikroje profesijoje (pvz., programuotojų, gydytojų).
3. Regioninė kalbakaita – vietinės tarmės ar šnekamosios kalbos elementai.

Pavyzdžiai:
- Jaunimo kalbakaita: „čillinti“ (ilsėtis), „kietas“ (puikus).
- Programuotojų: „debuginti“ (taisyti klaidas), „commitinti“ (išsaugoti pakeitimus).
- Vilniaus regiono: „žemaičius“ (žemaitis), „kepti blynai“ (kepti blynus).

Trumpai: Kalbakaita – grupės kalbos ypatumai, rodantys jos identitetą.

• Tarptautiniai žodžiai: televizija

Įrašas
Paaiškinimas	Kalbakaita – tai kalbos pasirinkimo ir vartojimo ypatumai, atspindintys tam tikros socialinės, profesinės ar amžiaus grupės bruožus. Pagrindinės reikšmės: 1. Socialinė kalbakaita – kalbos variantas, būdingas konkrečiai socialinei grupei (pvz., jaunimo, studentų, verslininkų). 2. Profesinė kalbakaita – speciali terminija ir žargonas, naudojami tam tikroje profesijoje (pvz., programuotojų, gydytojų). 3. Regioninė kalbakaita – vietinės tarmės ar šnekamosios kalbos elementai. Pavyzdžiai: - Jaunimo kalbakaita: „čillinti“ (ilsėtis), „kietas“ (puikus). - Programuotojų: „debuginti“ (taisyti klaidas), „commitinti“ (išsaugoti pakeitimus). - Vilniaus regiono: „žemaičius“ (žemaitis), „kepti blynai“ (kepti blynus). Trumpai: Kalbakaita – grupės kalbos ypatumai, rodantys jos identitetą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.