Iššliaužiojimas – tai lėtas, atsargus, dažniausiai kūno žemai prie žemės judėjimas (pvz., šliaužimas, ropojimas), dažnai siekiant nepastebimai pasislėpti ar pasiekti vietą.
Pavyzdžiai:
1. Karinis kontekstas: Kareiviai naktį vykdė iššliaužiojimą priešo pozicijų link.
2. Gyvūnų elgsena: Katinas iššliaužiojo prie paukščio prieš šuolį.
3. Perkeltinė prasmė (aptakumas): Iššliaužiojimas iš sudėtingos situacijos reikalavo diplomatiškumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.