Išdūrinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, varginantį kalbėjimą apie tą patį, dažnai su neigiamu atspalviu (panašu į "burbėjimą", "tarškimą").
Pavyzdžiai:
1. Kasdienis: Senelis vėl pradėjo savo išdūrinėjimą apie jaunystės laikus.
2. Darbe: Vadovas pusvalandį užsiėmė išdūrinėjimu, nors problemos neišsprendė.
3. Mokyklos: Mokytojos išdūrinėjimas apie discipliną nieko nepasikeitė.
Trumpai: Tai nuobodus, ilgas kalbėjimas be konkretaus tikslo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.