Įliteratūrinimas – tai kalbos reiškinių (žargoninių, dialektinių, specialiųjų) įtraukimas į literatūrinę kalbą, dažnai keičiant jų formą ar reikšmę pagal bendrinės kalbos normas.
Pavyzdžiai:
1. Žargoninių žodžių:
Kompiuterinis žarg. „lauki“ (iš angl. cache) → literatūr. „podėlis“ arba „talpykla“.
Jaunimo žarg. „kietas“ → literatūr. „įspūdingas“, „puikus“.
2. Dialektizmų:
Tarmių „žąsis“ (vakarų aukštaičių) → literatūr. „žąsis“ (bendrinėje kalboje jau įsitvirtinęs).
Tarmių „bobielė“ (užgavėnių laikotarpis) gali būti pateikiamas kaip „Užgavėnės“.
3. Svetimybių:
Iš angl. online → literatūr. „priešakyje“, „internete“.
Iš rus. „быстро“ (greitai) perimta kaip „bystrai“ (seniau).
Esmė: įliteratūrinimas skatina kalbos vienovę, bet kartais praranda originalų atspalvį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.