Įdiplomatinimas – tai neoficialus, dažnai ironiškas terminas, reiškiantis diplomatišką, atsargų ar išsisukinėjantį atsakymą ar elgesį, kai siekiama išvengti tiesioginės atsakomybės, konflikto ar aiškios pozicijos. Dažnai vartojamas apibūdinti kalbą, kurioje prasmė paslėpta už mandagų, bet tuščių frazių.
Pavyzdžiai:
1. Politinėje kalboje:
Klausimas: „Ar šalis ruošiasi įvesti sankcijas?“
Įdiplomatinimas: „Mes vertiname visus scenarijus ir dirbame su partneriais siekdami diplomatinio sprendimo.“
(Vietoje tiesioginio „taip/ne“ – vengiama konkretaus atsakymo.)
2. Verslo kontekste:
Darbuotojo klausimas: „Ar bus algų kėlimas?“
Vadovo atsakymas: „Analizuojame rinkos tendencijas ir stengsimės rasti balansą tarp įmonės galimybių ir komandos motyvacijos.“
(Neiginys, užmaskuotas teigiamomis frazėmis.)
3. Kasdienėje komunikacijoje:
Klausimas: „Ar patiko mano patiekalas?“
Įdiplomatinimas: „Labai įdomus skonis! Tokio dar nebandžiau.“
(Šilta forma, bet konkrečios įvertinimo nėra.)
Esmė: Tai komunikacijos būdas, kuriou siekiama išlaikyti mandagumą, bet išvengti tiesiogumo, dažnai dėl taktikos, nerimo ar nenoro įsipareigoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.