Homeriškas juokas – tai itin garsus, negrąžus ir nerangus juokimas, apibūdinamas kaip „prancūziškas komiksas“ ar „beprotiška linksmybė“. Kilęs iš Homero „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“ aprašytų dievų juokimo scenų, kai juokas yra nepakeliamai garsus ir nevaldomas.
Pavyzdžiai:
1. Homero epoše: Dievai Olimpe juokiasi taip garsiai, kad jų juokas sudrebina kalną.
2. Šiuolaikinis vartojimas: Kai komiškoje scenoje veikėjai juokiasi iki ašarų, plyšo pilvai ar net iki kritimo ant grindų – tai gali būti vadinama homerišku juoku.
3. Populiariojoje kultūroje: Filmuose ar serialuose, pvz., kai personažas juokiasi histeriškai ir užgriūna kitus, tai dažnai siejama su šia sąvoka.
Trumpai: tai pernelyg garsus, neribotas ir dažnai kvailas juokas, kuris peržengia paprastą linksmybę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.