Hepeningas (angl. happening) – tai improvizacinio meno forma, kurioje menininkai ir publikos nariai dalyvauja bendrame, dažnai netikėtame ir trumpalaikiame veiksme ar renginyje. Jis akcentuoja patirtį, sąveiką ir procesą, o ne galutinį rezultatą.
Pagrindinės savybės:
- Improvizacija ir spontaniškumas.
- Publikos įtraukimas.
- Vienkartinumas (dažnai nepasikartojantis).
- Ribo panaikinimas tarp meno ir gyvenimo.
Pavyzdžiai:
1. Allan Kaprow – pradininkas, sukūręs hepeningus kaip „gyvenimo panašius“ veiksmus (pvz., „Push and Pull“ – improvizuota interaktyvi situacija).
2. Yoko Ono – „Cut Piece“ (1964), kur žiūrovai buvo kviečiami nupjauti jos drabužius.
3. Šiuolaikiniai renginiai – gatvės menininkų improvizuoti pasirodymai, kur žmonės gali tiesiogiai dalyvauti.
Hepeningas buvo svarbus XX a. 6–7 deš. kaip meno judėjimas link aktyvaus, kolektyvinio kūrybiškumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.