helenistinis
Helenistinis – tai terminas, apibūdinantis senovės graikų kultūros ir įtakos sklaidą po Aleksandro Didžiojo mirties (nuo IV a. pr. Kr.), kai graikų kalba, mokslas, menas ir papročiai paplito po Viduržemio jūros ir Artimuosius Rytus.
Pagrindinės reikšmės:
1. Istorinis laikotarpis – laikotarpis nuo Aleksandro mirties (323 m. pr. Kr.) iki Romos imperijos užkariavimų (I a. pr. Kr.).
2. Kultūrinis reiškinys – graikų ir vietinių kultūrų (Egipto, Persijos, Indijos) maišymasis.
3. Mokslo/meno stilius – menas ir architektūra, pasižymintys ekspresija, individualumu, dramatiškumu.
Pavyzdžiai:
- Menas: skulptūra „Samotrakės Nikė“ ar „Laokoontas“.
- Mokslas: Euklido geometrija, Archimedo atradimai, Eratosteno žemėlapiai.
- Architektūra: Aleksandrijos švyturys (Egipte), Pergamo altorius.
- Kalba: koinė – bendrinė graikų kalba, naudota Naujajame Testamente.
- Filosofija: stoicizmas, epikūrizmas – praktinės gyvenimo filosofijos.
Trumpai: Helenistinis laikotarpis – graikų kultūros aukso amžius, kai ji išplito ir susiliejo su kitomis kultūromis, formuodama pasaulietinę civilizaciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.