"Gerutėlis" – tai mažybinė, švelniai jauki arba švelniai ironiška forma nuo žodžio geras. Vartojama apibūdinti:
- Mažam, mielam daiktui ar gyvūnui.
- Žmogui (dažnai vaikui) su meile ar švelniu humoru.
- Situacijai, kuri atrodo maloni ar neįkyri.
Pavyzdžiai:
1. Tai ne katinas, o mažas gerutėlis. (apie mielą gyvūną)
2. Mūsų sūnus – tikras gerutėlis, visada padeda. (apie vaiką)
3. Na, ir gerutėlis tas tavo planas... (švelni ironija)
4. Nusipirkau naują puodelį – toks gerutėlis! (apie daiktą)
Trumpai: tai šiltas, mažybinis žodis, reiškiantis "mielas, geras, simpatiškas" (kartais su šypsena).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.