funkcionalistinis
Funkcionalistinis – požiūris ar teorija, kuri aiškina reiškinius per jų funkciją (paskirtį, vaidmenį) visumoje, o ne per jų struktūrą ar kilmę.
Pagrindinės idėjos:
- Visuomenė ar sistema – tai visuma, kurios dalys veikia tam, kad išliktų pusiausvyra.
- Socialinės normos, įstaigos ar net religija paaiškinamos per jų naudą visuomenei (pvz., tvarkos palaikymas).
- Dažnai priešpastatomas struktūralizmui (dėmesys formai) ar esencializmui (dėmesys esmei).
Pavyzdžiai:
1. Sociologijoje (É. Durkheim): Nusikaltimas funkcionalus, nes jo pasmerkimas sustiprina visuomenės solidarumą.
2. Architektūroje: Pastato forma seka jo funkcijai („forma seka funkcijai“ – L. Sullivan).
3. Lingvistikoje (R. Jakobsonas): Kalba suprantama kaip įrankis komunikacijai, o ne vien struktūra.
4. Psichologijoje: Protas analizuojamas per jo adaptacinę funkciją (kaip padeda išgyventi).
5. Tarptautiniuose santykiuose: Organizacijos (pvz., ES) vertinamos pagal tai, kaip jos sprendžia bendras problemas.
Trumpai: Funkcionalizmas atsako į klausimą „Kam tai?“, o ne „Kas tai?“ ar „Iš ko sudaryta?“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.