smerkìmas. smer̃kimas. → smerkti:
1.
2. Teisėjų smerkimo išklausymas.
nusmerkìmas. → nusmerkti
1.
pasmerkìmas. → pasmerkti:
1. Knygoje nuskamba aistringas karo pasmerkimas ir taikos šauksmas. Šiuo kategorišku feodalų klasės pasmerkimu alsuoja visas Sruogos kūrinys.
2. Pasmerkimas nužudyti buvo sušvelnintas. Išsiskiria Žemgulio balsas. Jis, matyt, rėžia piršlio pasmerkimo oraciją. Pasmerkìmo žodis. Sukilėlių ir jų vyriausybės pasmerkìmas. O priežastis vėl pasmer̃kimo yra tikrasis piktumas ir nemeilingumas mūsų. nuosprendis: Anie vyrai patys sau parašė pasmerkimą.
3. → pasmerkti 4: Gramzdina žmogų ing prapultį ir ing pasmerkìmą amžiną.
4. → pasmerkti 5: Jis užmuš jas ir ant pamušimo (pasmerkimo) atrodys (paskirs) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.