filibusteris
Filibusteris – tai parlamento taktika, kai kalbėtojas(s) ilgai kalba arba kelia daug procedūrinių klausimų, kad užtęstų arba užblokuotų balsavimą dėl įstatymo projekto. Dažniausiai naudojama mažumos frakcijai, norint sulaukti kompromiso arba visiškai sustabdyti priėmimą.
Pagrindinės charakteristikos:
- Naudojama Jungtinėse Valstijose Senate (kur nėra kalbos laiko apribojimų, nebent sustabdoma „cloture“ taisyklėmis).
- Gali būti individualus arba grupinis.
- Kartais kalba neturi būti susijusi su diskutuojamu klausimu.
Pavyzdžiai:
1. JAV Senatas: 1957 m. senatorius Strom Thurmond kalbėjo 24 valandas prieš civilinių teisių įstatymą.
2. Fiktyvus filibusteris: Šiuolaikinis JAV Senate dažnai pakanka paskelbti ketinimą filibusteriuoti, kad būtų reikalaujamas 60 balsų peržengimas („cloture“), o ne faktinė ilga kalba.
3. Kitos šalys: Panašios taktikos naudojamos Pietų Korėjoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, nors dažnai su griežtesniais apribojimais.
Trumpai: Filibusteris – kalbėjimo taktika, skirta užlaikyti arba sustabdyti įstatymą, ypač veiksminga ten, kur nėra griežtų kalbos laiko limitų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.