filibusterinimas
Filibusterinimas – tai parlamentinė procedūra, kai kalbėtojas(s) tyčia pratęsia diskusiją arba kelia kliūtis, kad uždelstų arba sustabdytų balsavimą dėl įstatymo projekto. Dažniausiai naudojama mažumos pozicijai ginti.
Pagrindinės charakteristikos:
- Tikslas: Užlaikyti arba sustabdyti sprendimą.
- Metodai: Ilgos kalbos, daugybė pataisų, procedūrinių reikalavimų formuluotės.
- Poveikis: Gali reikėti specialių taisyklių (pvz., cloture JAV Senate) nutraukti filibusterinimą.
Pavyzdžiai:
1. JAV Senatas: Garsiausi atvejai – prieš civilinių teisių įstatymus XX a. (kalbos trukdavo valandomis).
2. Lietuva: Seime filibusterinimas pasireiškia keliant daug pataisų ar diskutuojant ilgai, kad atidėtų balsavimą (pvz., diskusijos dėl žemės reformos).
3. Kinija: 2013 m. opozicijos nariai Honkonge iki 120 val. pratęsė diskusijas dėl rinkimų reformos.
Trumpai: Tai taktika "užkalbinti iki mirties", naudojama norint užgaišti arba sustabdyti nepageidaujamus įstatymus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.