Etnoastronomija – mokslas, tiriantis įvairių kultūrų astronominius žinias, tradicijas ir praktikas. Ji analizuoja, kaip žmonės suvokia dangaus kūnus, naudoja žvaigždas praktiniams tikslams (pvz., laikrodžiui ar navigacijai) ir įkūnija astronomiją mitologijoje bei ritualuose.
Pavyzdžiai:
1. Polineziečių navigacija – keliaudami per Ramųjį vandenyną, jie orientavosi pagal žvaigždžių padėtį, debesų tipus ir bangų kryptis.
2. Majų kalendorius – paremtas kruopščiais Saulės, Mėnulio ir Veneros stebėjimais, naudotas žemdirbystei ir religinėms ceremonijoms.
3. Senovės Kinijos astronomija – žvaigždžių padėtis buvo svarbi valstybinei valdymo sistemai, astrologijai ir tikslaus kalendoriaus kūrimui.
4. Aborigenų žvaigždžių legendos (Australija) – dangaus reiškiniai aiškinami per mitus, pavyzdžiui, Pietų Kryžius siejamas su nepageidaujamo gyvūno simboliu.
5. Andų žemdirbių stebėjimai – inkai ir kitos vietinės bendruomenės stebėjo saulėgrįžas ir žvaigždynes, kad nustatytų derlingiausią sėjų laiką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.