Endobiogeninis – tai požiūris į žmogaus organizmą kaip į vientisą sistemą, kurioje vidaus sekrecijos liaukos (pvz., hipofizė, antinksčiai, kiaušidės/sėklidės) yra pagrindiniai reguliatoriai, atsakingi už visų funkcijų pusiausvyrą. Jis sieja simptomus su hormoninių ryšių sutrikimais, o ne tik su atskiromis ligomis.
Pavyzdžiai:
1. Nuovargis gali būti vertinamas ne kaip atskiras simptomas, o kaip antinksčių ir skydliaukės sąveikos sutrikimo išraiška.
2. Ligos prevencija gali būti grindžiama individualiu hormoninių tendencijų įvertinimu, prieš pasireiškant akiviems simptomams.
3. Gydymas gali apimti augalinius preparatus, skirtus reguliuoti paties organizmo savireguliaciją, o ne tiesiog slopinti simptomus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.