Chasidizmas – tai judėjimas judaizmo viduje, atsiradęs XVIII a. Rytų Europoje. Jis pabrėžia dvasinę aistrą, malonės džiaugsmą ir asmeninį ryšį su Dievu per maldą, giedojimą ir šventųjų lyderių (cadikų) pavyzdį.
Pagrindiniai bruožai:
- Dėmesys širdies nuoširdumui, o ne vien tik akademinei įstatymų žinojimai.
- Cadikai – dvasiniai vadai, tarpininkai tarp Dievo ir bendruomenės.
- Garbinimas dažnai įtraukia giedojimą, šokį ir pasakojimus.
Pavyzdžiai:
1. Chabad-Lubavič – didžiausia ir aktyviausia chasidų srovė, žinoma už misionierišką veiklą ir mąstymo sistemą.
2. Breslov – neturi dinastinio cadiko; dėmesys skiriamas asmeninei maldai ir džiaugsmui.
3. Garbėjimo praktikos – šabato vakarinės ceremonijos (tish) su dainomis ir istorijomis, kurias veda cadikas.
4. Apsirengimas – daugelio chasidų grupės išlaiko tradicinį rytų Europos žydų drabužių stilių (pvz., juodi švarkai, štraubeliai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.