banditukas

„Banditukas“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškia nedidelį, nerimtą, linksmą vaikiną, dažnai su švelniai pokštine, niekšiška prasme. Nėra agresyvus, labiau švelnus, juokingas.

Pavyzdžiai:
1. Šeimoje: „Mūsų mažasis banditukas vėl paslėpė tėčio batą!“
2. Draugų rate: „Jis visada sumano kokį triuką – tikras banditukas.“
3. Meiliu kontekste: „Ak, tu mano mažas banditukai, viską išmanai!“

Įrašas
Paaiškinimas	„Banditukas“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškia nedidelį, nerimtą, linksmą vaikiną, dažnai su švelniai pokštine, niekšiška prasme. Nėra agresyvus, labiau švelnus, juokingas. Pavyzdžiai: 1. Šeimoje: „Mūsų mažasis banditukas vėl paslėpė tėčio batą!“ 2. Draugų rate: „Jis visada sumano kokį triuką – tikras banditukas.“ 3. Meiliu kontekste: „Ak, tu mano mažas banditukai, viską išmanai!“
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.