Anapusybė – tai savybė, kai kas nors yra anapus (už) ribų, realybės, supratimo ar įprastos patirties. Dažniausiai vartojama filosofiniame, religiniame ar mistiniame kontekste, nusakant tai, kas yra už fizinio ar materialaus pasaulio ribų.
Pavyzdžiai:
1. Religijoje – Dievo buvimas dažnai apibūdinamas kaip anapusybė, nes jis viršija žmogaus suvokimą.
2. Filosofijoje – Platono idėjų pasaulis yra anapusybė, nes jis egzistuoja anapus materialių dalykų.
3. Meno kūrinyje – Dailininkas siekė perteikti anapusybės jausmą, vaizduodamas nebūtinus, miglotus vaizdus.
4. Kasdienėje kalboje – Kai kalba apie mirtį ar pomirtinį gyvenimą, tai gali būti laikoma anapusybės tema.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.