absoliučioji klausa

Absoliučioji klausa – tai sintaksinis reiškinys, kai dalis sakinio (dažniausiai dalyvis arba būdvardis) yra gramatiškai nepriklausoma nuo pagrindinio sakinio, bet logiškai su juo susijusi. Ji nurodo laiko, priežasties ar sąlygos aplinkybę.

Pavyzdžiai:
1. Užbaigus darbą, jis išėjo namo. (kada? – laikas)
2. Apsnigtas kelias, kelionė buvo atidėta. (kodėl? – priežastis)
3. Laiku atvykus, galėtumėte viską pamatyti. (su kokią sąlyga? – sąlyga)

Struktūra: ji dažnai sudaryta iš dalyvio ar būdvardžio ir susijusio veikėjo (pvz., užbaigus darbą – dalyvis + veikėjas darbą).

Įrašas
Paaiškinimas	Absoliučioji klausa – tai sintaksinis reiškinys, kai dalis sakinio (dažniausiai dalyvis arba būdvardis) yra gramatiškai nepriklausoma nuo pagrindinio sakinio, bet logiškai su juo susijusi. Ji nurodo laiko, priežasties ar sąlygos aplinkybę. Pavyzdžiai: 1. Užbaigus darbą, jis išėjo namo. (kada? – laikas) 2. Apsnigtas kelias, kelionė buvo atidėta. (kodėl? – priežastis) 3. Laiku atvykus, galėtumėte viską pamatyti. (su kokią sąlyga? – sąlyga) Struktūra: ji dažnai sudaryta iš dalyvio ar būdvardžio ir susijusio veikėjo (pvz., užbaigus darbą – dalyvis + veikėjas darbą).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.