Tantalo kančios
"Tantalo kančios" yra idiomatinė frazė, reiškianti kankinančią, niekada neįgyjamą artumą ar pasitenkinimą, kurio negalima pasiekti, nepaisant akivaizdaus artumo.
Kilme: Frazeologizmas kilęs iš graikų mitologijos, kur karalius Tantalas buvo nubaustas amžinais kančiais po mirties. Jis stovėjo vandenyje po smakru, bet kai jis norėjo atsigerti, vanduo išnykdavo;
virš jo kabojo vaisių šakos, bet kai jis siekė vaisiaus, šakos atsitraukdavo. Taigi, jis amžinai kentė iš alkio ir troškulio, nors trofėjai buvo tiesiai priešais jį.
Trumpai: Tai kankinantis artumas be pasitenkinimo.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Kasdienėje kalboje:
> "Jo meilė jai buvo kaip Tantalo kančios – ji visada buvo šalia, bet jis niekada negalėjo jos paliesti ar išreikšti savo jausmų."
2. Apie troškimus ar siekius:
> "Kovoti su priklausomybe kartais yra lyg Tantalo kančioms – malonumas atrodo per arti, bet jo niekada negalima visiškai pasiekti be pasekmių."
3. Metaforiškai apie situaciją:
> "Laukimas rezultatų šiomis rinkimų naktį buvo tikra Tantalo kančia – atsakymai buvo vos už kampo, bet niekas negalėjo jų pasiekti."
Sinonimai: beviltiškas siekis, nepasiiekiamas tikslas, amžinas laukimas, kankinanti vilties priežastis.
Frazė dažnai vartojama apibūdinti psichologinę ar emocinę būseną, kai kažkas yra beveik pasiekiama, bet visada išslysta.
- Terminai: Tantalo kančios
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.