autarkija

Autarkija – tai ekonominė sistema ar valstybės politika, kurios tikslas yra visiškas savarankiškumas, t. y. mažiausias priklausomumas nuo išorės prekybos, investicijų ar pagalbos. Šiuo terminu apibūdinama siekis užtikrinti visus reikalingus išteklius ir gaminius savo viduje, ribojant ar visiškai uždraudant importą ir orientuojantis į vidaus rinką bei gamybą.

Trumpai:
Autarkija reiškia ekonominį savarankiškumą – valstybė stengiasi pati gaminyti viską, ko jai reikia, ir kuo mažiau prekiauti su kitomis šalimis.

Pavyzdžiai:

1. Šiaurės Korėja – šiuolaikinis pavyzdys, kur valstybė praktikuoja griežtą autarkiją dėl politinės izoliacijos ir sankcijų. Ji remiasi savo ištekliais ir gamyba, o prekyba su užsieniu yra minimali.
2. Albanija Envero Hodžos laikais (1944–1985) – šalis užsidarė nuo pasaulio, atsisakė tiek Sovietų Sąjungos, tiek Kinijos paramos, ir siekė visiškai savarankiškai išsiversti.
3. Merkantilizmas (XVII–XVIII a.) – nors ir ne visiška autarkija, daug Europos valstybių siekė maksimaliai didinti eksportą ir mažinti importą, kurdamos uždarą ekonominę sistemą, artimą autarkijos principams.

Pastaba:
Autarkija dažnai siejama su totalitariniais režimais ar karo sąlygomis (pvz., nacistinė Vokietija siekė autarkijos per Antrąjį pasaulinį karą). Šiuolaikiniame pasaulyje visiška autarkija laikoma neefektyvia, nes riboja technologijų mainus, konkurenciją ir ekonominį augimą.

• Terminai: autarkija

Įrašas
Paaiškinimas	Autarkija – tai ekonominė sistema ar valstybės politika, kurios tikslas yra visiškas savarankiškumas, t. y. mažiausias priklausomumas nuo išorės prekybos, investicijų ar pagalbos. Šiuo terminu apibūdinama siekis užtikrinti visus reikalingus išteklius ir gaminius savo viduje, ribojant ar visiškai uždraudant importą ir orientuojantis į vidaus rinką bei gamybą. Trumpai: Autarkija reiškia ekonominį savarankiškumą – valstybė stengiasi pati gaminyti viską, ko jai reikia, ir kuo mažiau prekiauti su kitomis šalimis. Pavyzdžiai: 1. Šiaurės Korėja – šiuolaikinis pavyzdys, kur valstybė praktikuoja griežtą autarkiją dėl politinės izoliacijos ir sankcijų. Ji remiasi savo ištekliais ir gamyba, o prekyba su užsieniu yra minimali. 2. Albanija Envero Hodžos laikais (1944–1985) – šalis užsidarė nuo pasaulio, atsisakė tiek Sovietų Sąjungos, tiek Kinijos paramos, ir siekė visiškai savarankiškai išsiversti. 3. Merkantilizmas (XVII–XVIII a.) – nors ir ne visiška autarkija, daug Europos valstybių siekė maksimaliai didinti eksportą ir mažinti importą, kurdamos uždarą ekonominę sistemą, artimą autarkijos principams. Pastaba: Autarkija dažnai siejama su totalitariniais režimais ar karo sąlygomis (pvz., nacistinė Vokietija siekė autarkijos per Antrąjį pasaulinį karą). Šiuolaikiniame pasaulyje visiška autarkija laikoma neefektyvia, nes riboja technologijų mainus, konkurenciją ir ekonominį augimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.