šalimìs. šalim̃s, šalimì. šalim
1. iš šalių, iš šonų: Šalimìs sėdi jaunos seselės, iš galo brolužėliai. Šalimis jojo balti broleliai, seselę ramdydami. O ir parbėga bėras žirgelis, šalim švytuoja aukso kilpelės. Tėvą savą prašyk, idant nieko šalimis nebūtų, kas dūmą mūsų pertraukt ir širdį mūsų kur kitur atgręžt galėtų.
2. pakraščiais, šonais: Perkūnija tik eina šalimìs: nubildėjo, nuejo toliaus. Šuo laukais, šalimìs bėga (ne keliu) . Šalim̃s ir vakar lijo, tik pas mus ne. Šalimì palija, o pas mum nėra. Eina šalimì debesiai. Kalpokas jau manė šalimi nueiti lyg nieko nematąs. Durną bėdos šalimi apeina.
3. į šalis: Žirgas sutrepsėjo, balnas pasvyrėjo, visi mano neprieteliai šalimìs nuėjo.
šalimìs eĩti nerūpestingai gyventi: Anie visi eĩna šalimìs. Pati vien šalimìs [eina],
kad sveika, o aš vis numie.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.