apodiktinis

Apodiktinis – tai loginis ar filosofinis terminas, reiškiantis neabejotiną, įrodytą, būtinai teisingą teiginį, kuris negali būti kitu atveju. Jis išreiškia absoliutų tikrumą, priešingą nei hipotetinis (sąlyginis) ar problematinis (abejotinas) teiginys.

Pavyzdžiai:

1. Matematikoje:
„Visas trikampis turi tris kampus.“ – Tai apodiktinis teiginys, nes jis išplaukia iš paties trikampio apibrėžimo ir negali būti klaidingas.

2. Filosofijoje (Aristotelis):
„Jei visi žmonės mirtingi, o Sokratesas yra žmogus, tai Sokratesas yra mirtingas.“ – Išvada yra apodiktinė, jei prielaidos teisingos.

3. Kasdienėje kalboje (retai vartojama):
„Sauna teka iš rytų į vakarus.“ – Tai nėra griežtai apodiktinis teiginys (nes yra kosmologinių išimčių), bet gali būti vartojamas kaip pavyzdys, kai kalba eina apie neabejotiną, visiems akivaizdų faktą.

Trumpai: Apodiktinis = būtinai teisingas, neginčijamas, įrodytas.

Įrašas
Paaiškinimas	Apodiktinis – tai loginis ar filosofinis terminas, reiškiantis neabejotiną, įrodytą, būtinai teisingą teiginį, kuris negali būti kitu atveju. Jis išreiškia absoliutų tikrumą, priešingą nei hipotetinis (sąlyginis) ar problematinis (abejotinas) teiginys. Pavyzdžiai: 1. Matematikoje: „Visas trikampis turi tris kampus.“ – Tai apodiktinis teiginys, nes jis išplaukia iš paties trikampio apibrėžimo ir negali būti klaidingas. 2. Filosofijoje (Aristotelis): „Jei visi žmonės mirtingi, o Sokratesas yra žmogus, tai Sokratesas yra mirtingas.“ – Išvada yra apodiktinė, jei prielaidos teisingos. 3. Kasdienėje kalboje (retai vartojama): „Sauna teka iš rytų į vakarus.“ – Tai nėra griežtai apodiktinis teiginys (nes yra kosmologinių išimčių), bet gali būti vartojamas kaip pavyzdys, kai kalba eina apie neabejotiną, visiems akivaizdų faktą. Trumpai: Apodiktinis = būtinai teisingas, neginčijamas, įrodytas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.