Antinomija – tai logiška prieštara tarp dviejų teiginių, kurie atskirai atrodo vienodai pagrįsti, bet negali būti teisingi vienu metu. Tai prieštaravimas tarp dviejų taisyklių, principų ar išvadų, kurios abi turi logišką pagrindą.
Trumpai: logiškai neišsprendžiamas prieštaravimas tarp dviejų teisingai atrodančių teiginių.
Pavyzdžiai:
1. Laisvės ir determinizmo problema (filosofijoje):
- Teiginys A: Visi įvykiai turi priežastis, žmogaus veiksmai yra iš anksto nulemti (determinizmas).
- Teiginys B: Žmogus turi laisvę pasirinkti ir yra atsakingas už savo veiksmus (laisvė).
Abi pozicijos atrodo pagrįstos, bet logiškai suderinti jas sunku.
2. Paradoksas "Apsimetėlio" (logikoje):
- Teiginys: „Šis sakinys yra klaidingas“.
- Jei jis teisingas, tai jis klaidingas;
jei klaidingas – tai teisingas. Susiduriama su savęs paneigiančia struktūra, kuri neleidžia priskirti nei tiesos, nei klaidingumo.
3. Visagalio paradoksas (teologijoje / logikoje):
- Klausimas: Ar visagalis Diegas gali sukurti akmenį, kurio pats negalėtų pakelti?
- Jei gali sukurti, bet negali pakelti – jis nebevisagalis.
- Jei negali sukurti – irgi nebevisagalis.
Abi išvados prieštarauja visagalybės sąvokai.
Antinomija dažnai naudojama filosofijoje, teologijoje ir logikoje, kad parodytų ribotą žmogaus suvokimą ar kalbos struktūrų paradoksus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.