adiafora
Adiafora (gr. adiaphora – „nesvarbūs dalykai“) – tai filosofinė sąvoka, reiškianti moraliai neutralius veiksmus ar dalykus, kurie nėra nei geri, nei blogi savaime, o jų vertė priklauso nuo aplinkybių, ketinimo ar konteksto.
Trumpai:
Tai veiksmai, kurie nėra nei doroviniu požiūriu privalomi, nei draudžiami – jie gali būti leistini arba neleistini priklausomai nuo situacijos.
---
Pavyzdžiai:
1. Valgymas
Pati veikla nėra nei gera, nei bloga. Tačiau jei valgai per daug, kenkdamas sveikatai, arba valgai maistą, pavogtą iš kito, tai tampa moraliai reikšminga. Jei valgai paprastai, kad išsilaikytum gyvą – tai adiafora.
2. Muzikos klausymas
Klausytis muzikos savaime nėra nei dorovinga, nei nedorovinga. Tačiau jei klausai muzikos garsiai naktį, trukdydamas kaimynams, arba naudoji muziką propaguoti neapykantą – tai išstoja iš adiaforos ribų.
3. Drabužių stilius
Rūbų pasirinkimas dažnai yra adiafora – jis tampa moraliniu klausimu tik konkrečiomis aplinkybėmis (pvz., jei dėvi uniformą, siekdamas apgauti, arba renkasi įžeidžiančius simbolius).
---
Istorinis kontekstas:
Sąvoką plėtojo stoikai (pvz., Epiktetas, Markas Aurelijus), kurie skyrė:
- Gerus dalykus (dorybė, išmintis)
- Blogus dalykus (vices, klaidos)
- Adiafora (visa kita – sveikata, turtas, garbė), kuri savaime neturi moralinės vertės.
Vėliau sąvoką perėmė krikščionių teologai (ypač Martynas Liuteris), diskutuodami, ar tam tikri apeigų ar bažnyčios papročiai yra esminiai, ar tik „adiafora“ – t.y., antraeiliai dalykai, dėl kurių neverta skilti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.