sonorinis
„Sonorinis“ – tai būdvardis, kilęs iš lotynų kalbos žodžio sonorus (garsus, skambus). Jis reiškia:
1. Garso prasme: garsingas, skambus, turintis gilią, skambią ar rezonuojančią barzdą.
Pavyzdžiai:
- Sonorinis balsas – kalboje: garsas, kuris gali skambėti pats (pvz., balsiai ir kai kurie priebalsiai, kaip [m], [n], [l], [r]).
- Sonorinė muzika – turinti sodrų, skambų tembrą.
2. Perkeltine prasme: įspūdingas, sodrios išraiškos, turintis „skambesį“ ar gilią reikšmę.
Pavyzdžiai:
- Sonorinė kalba – turtinga, vaizdinga, skambiai skambanti.
- Sonorinė tyla – prasminga, „garsiai“ rezonuojanti tyla (pvz., po svarbios kalbos).
Trumpai: „Sonorinis“ – skambus, garsingas, turintis sodrų garsą ar gilų rezonansą (tiek fiziniu, tiek perkeltine prasme).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.