Sic
Sic (lot. „taip“, „taip ir yra“) – tai redagavimo žymė, naudojama citatoje, norint parodyti, kad originaliame tekste yra klaida arba neįprasta rašyba, ir kad ši klaida nebuvo padaryta cituojančio asmens.
Paskirtis:
- Pabrėžti, kad cituojamas tekstas perduodamas tiksliai, net jei jame yra klaida.
- Parodyti, kad autorius žino apie klaidą, bet ją palieka dėl tikslumo.
Pavyzdžiai:
1. Klaidos pabrėžimas:
> Jis parašė: „Aš mėgstu obuolius (sic) su cinamonu“.
Čia „sic“ rodo, kad originalo autorius padarė klaidą žodyje „obuolius“ (galimas variantas: „obuolius“ vietoj „obuolius“), ir cituojantysis ją ne taiso.
2. Neįprastos raiškos pateikimas:
> Laikraštyje buvo rašoma: „Šiandien yra labai šalta, tik 5 laipsniai (sic) šilumos“.
„Sic“ čia gali reikšti, kad terminas „šilumos“ naudojamas netiksliai (galima sakyti „plius 5 laipsniai“), bet cituojama tiksliai.
Naudojimo kontekstas:
Dažnai sutinkama akademiniuose tekstuose, žurnalistikoje ar teisiniuose dokumentuose, kai svarbu perduoti originalų turinį be pakeitimų.
- Terminai: šič
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.