selė

„Selė“ – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškia siela, dvasia, gyvybė.

Trumpai:
- Reikšmė: siela, dvasia, gyvasis (žmogus ar gyvūnas).
- Vartojimas: dažniausiai sutinkamas senuosiuose raštuose, liaudies dainose, sakmėse.

Pavyzdžiai:
1. Liaudies dainoje:
„Oi selė mano, selė, / Kur tu užėjai, užėjai?“
(čia „selė“ – siela, dvasia, kuri keliauja po mirtį).

2. Sakmėse / senuosiuose tekstuose:
„Bloga selė niekada nerami“
(blogos sielos niekada nerami – kalbama apie žmogaus vidinį nerimą).

Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje šis žodis beveik nevartojamas, jo atitikmuo yra „siela“. Jis išlikęs kaip archaizmas arba dialektizmas, dažniausiai naudojamas tautosakoje ar istoriniuose šaltiniuose.

• Terminai: šėlė
• Vardai: Selė

Įrašas
Paaiškinimas	„Selė“ – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškia siela, dvasia, gyvybė. Trumpai: - Reikšmė: siela, dvasia, gyvasis (žmogus ar gyvūnas). - Vartojimas: dažniausiai sutinkamas senuosiuose raštuose, liaudies dainose, sakmėse. Pavyzdžiai: 1. Liaudies dainoje: „Oi selė mano, selė, / Kur tu užėjai, užėjai?“ (čia „selė“ – siela, dvasia, kuri keliauja po mirtį). 2. Sakmėse / senuosiuose tekstuose: „Bloga selė niekada nerami“ (blogos sielos niekada nerami – kalbama apie žmogaus vidinį nerimą). Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje šis žodis beveik nevartojamas, jo atitikmuo yra „siela“. Jis išlikęs kaip archaizmas arba dialektizmas, dažniausiai naudojamas tautosakoje ar istoriniuose šaltiniuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.