sardaras

„Sardaras“ – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis sunkiai suvokiamą kalbą, nesąmonę, beprasmį teksto ar kalbos fragmentą. Dažnai vartojamas apibūdinti sudėtingą, pernelyg mokslinę, neaiškią ar chaotišką kalbą.

Pavyzdžiai:

1. „Mano profesorius paskaitoje kalba tokį sardarą, kad nieko nesuprantu.“
Reiškia: Dėstytojo kalba pernelyg sudėtinga, abstrakti ar neaiški.

2. „Ši instrukcija – grynas sardaras, reikia ją perrašyti paprastai.“
Reiškia: Tekstas parašytas painiai, be logikos ar aiškumo.

Sinonimai: nesąmonė, painiava, braižalas, beprasmybė, kalbos maišalynė.
Kilimo aplinkybės: Žodis kildinamas iš romų kalbos, kur „sardaras“ reiškia „galva“ ar „protas“, tačiau lietuvių žargone įgijo neigiamą atspalvį – kaip kažkas, kas „neša galvą“ (sudėtinga, varginanti kalba).

Įrašas
Paaiškinimas	„Sardaras“ – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis sunkiai suvokiamą kalbą, nesąmonę, beprasmį teksto ar kalbos fragmentą. Dažnai vartojamas apibūdinti sudėtingą, pernelyg mokslinę, neaiškią ar chaotišką kalbą. Pavyzdžiai: 1. „Mano profesorius paskaitoje kalba tokį sardarą, kad nieko nesuprantu.“ Reiškia: Dėstytojo kalba pernelyg sudėtinga, abstrakti ar neaiški. 2. „Ši instrukcija – grynas sardaras, reikia ją perrašyti paprastai.“ Reiškia: Tekstas parašytas painiai, be logikos ar aiškumo. Sinonimai: nesąmonė, painiava, braižalas, beprasmybė, kalbos maišalynė. Kilimo aplinkybės: Žodis kildinamas iš romų kalbos, kur „sardaras“ reiškia „galva“ ar „protas“, tačiau lietuvių žargone įgijo neigiamą atspalvį – kaip kažkas, kas „neša galvą“ (sudėtinga, varginanti kalba).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.