Relikvinė – tai būdvardis, kilęs iš žodžio relikvija (lot. reliquiae – „likučiai, palaikai“). Jis reiškia:
1. Susijęs su relikvijomis – šventaisiais religiniais objektais (pavyzdžiui, kūno dalys, drabužiai, daiktai, susiję su šventaisiais ar Jėzumi).
2. Perkeltine prasme – senovinis, istoriškai vertingas, išlikęs iš senų laikų kaip atminimas ar retenybė.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė (religinis kontekstas):
„Vienuolyne saugoma relikvinė šv. Kazimiero dalis – piršto kaulas.“
„Katalikų bažnyčioje relikvinė dėžutė laikoma po altoriumi.“
2. Perkeltinė prasmė (istorinė, kultūrinė reikšmė):
„Šiame muziejuje eksponuojama relikvinė XIV amžiaus rankraštis.“
„Senasis tiltas – tai relikvinė miesto architektūros dalis.“
„Kalno viršūnėje stovi relikvinė pilies griuvėsių siena.“
Trumpai: Relikvinė – arba susijusi su religinėmis relikvijomis, arba apibūdinanti seną, istoriškai vertingą objektą / liekaną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.