Relikvinė – kilęs iš žodžio relikvija (šventa liekana, dažniausiai susijusi su religiniu kultu).
Reiškia:
1. Susijęs su relikvijomis (pvz., relikvinė dėžutė).
2. Perteklinis, pasenęs, išlikęs iš senų laikų – dažniausiai vartojama apie kalbos formas, tradicijas, papročius, kurie nebenaudojami, bet išlikę kaip atgyvena.
Pavyzdžiai:
1. Relikvinė giminė – kalboje išnykusi giminė (pvz., liekaniniai neutraliosios giminės pavyzdžiai).
2. Relikvinis žodis – senovinis, retai vartojamas žodis.
3. Relikvinis paprotys – senovinis, beveik išnykęs paprotys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.