Reformizmas – tai politinė ar socialinė doktrina, kurios tikslas – palaipsniui, evoliuciniu būdu keisti sistemą, o ne ją griauti revoliuciškai. Reformistai siekia pokyčių per esamus mechanizmus (pvz., rinkimus, įstatymus, dialogą), atmetant radikalius ar smurtinius metodus.
Pavyzdžiai:
1. Socialdemokratija Europoje – daugelis socialdemokratų partijų (pvz., Vokietijos SPD, Švedijos socialdemokratų partija) istoriškai rėmėsi reformizmu, siekdamos gerinti darbuotojų teises, plėsti socialinę apsaugą per parlamentinę veiklą ir derybas, o ne per revoliuciją.
2. Mahatmos Gandžio judėjimas Indijoje – nors siekė radikalaus pokyčio (išvaduoti Indiją iš Britų imperijos), Gandhi naudojo reformistinius metodus: nepaklusimimą, taikias protesto formas ir derybas, siekdamas pokyčių be visiško sistemos griovimo smurtu.
3. Šiuolaikinės aplinkosaugos reformos – judėjimai, kurie siekia kovoti su klimato kaita per teisinių aktų priėmimą, mokesčių reformas ir tarptautines sutartis (pvz., Peretožos susitarimas), o ne per radikalų visuomenės ar ekonomikos griovimą.
Trumpai: Reformizmas – tai evoliucinis, taikus pokyčių kelias, priešingas revoliucinei kovai. Jo esmė – tobulinti sistemą iš vidaus, nekeičiant jos pamatų staigiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.