Piupitras – tai šnekamoji kalbos forma, reiškiančią pūtimą, pūstelėjimą, išpūtimą (dažniausiai apie žmogaus kūną ar veidą).
Tai neoficialus, emocionalus žodis, vartojamas norint pabrėžti, kad kažkas yra išpūtęs, patinęs, apsipūtęs – pvz., nuo smūgio, alergijos, per daug valgymo ar kitų priežasčių.
Pavyzdžiai:
1. Po alergijos reakcijos:
„Vakar valgiau riešutus, o šiandien visas veidas kaip piupitras!“
(t. y. veidas patinęs, išpūtęs)
2. Po smūgio:
„Susimušėm krepšinį – jam pirštas taip išėjo, kad dabar visas kaip piupitras.“
(pirštas patinęs, pūstelėjęs)
3. Pramoginiu kontekste (apie per daug valgiusį):
„Po Kalėdų staltiesės pilvas buvo tiesiog piupitras.“
(išsipūtęs, pilvas kaip balionas)
Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, juokais ar norint pabrėžti išpūtimo išvaizdą. Standartinėje literatūrinėje kalboje jo vartoti nerekomenduojama – geriau sakyti „patinęs“, „išpūtęs“, „pūstelėjęs“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.