„Pironafta“ yra psichologinis reiškinys, kai žmogus sąmoningai ar pasąmoningai sukčiauja sau pats, kad išvengtų nemalonių tiesų ar realybės. Tai gali reikštis kaip savęs apgaudinėjimas, racionalizavimas ar net klastojimas savo patirčių ar motyvų.
Trumpai:
Tai saviški apgaulės mechanizmas, skirtas apsaugoti save nuo nemalonios realybės ar moralinio diskomforto.
Pavyzdžiai:
1. Sveikatos srityje:
Asmuo, kuris rūko, bet tvirtina: „Mano senelis rūkė visą gyvenimą ir nugyveno iki 90 metų“, nors žino, kad rūkymas padidina ligų riziką. Čia jis naudoja pironaftą, kad pateisintų savo elgesį ir išvengtų rūpesčio dėl sveikatos.
2. Darbo aplinkoje:
Darbuotojas, kuris neįvykdė užduoties termino, kalba sau: „Vadovas vis tiek niekada nepastebi mano pastangų, todėl nėra prasmės stengtis“. Taip jis racionalizuoja savo nesėkmę, kad išvengtų kaltės jausmo ar pripažinimo, kad galėjo pasistengti daugiau.
3. Asmeniniuose santykiuose:
Žmogus, kurį paliko partneris, gali įtikinti save: „Jis/ji man niekada netiko, aš visą laiką žinojau, kad taip baigsis“, nors iš tiesų jis labai liūdėjo. Tai padeda sumažinti skausmą ir išvengti gilaus sielvarto pripažinimo.
Svarbu: Pironafta dažnai veikia nesąmoningai ir gali trukdyti asmeniniam augimui, nes užkerta kelią sąžiningai savirefleksijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.