parapodijos
Parapodija – tai retorinis ar literatūrinis metodas, kai autorius sukuria savo tekstą kaip atsaką, papildymą ar tęsinį kito (dažnai žinomo) kūrinio, neretai perimant jo stilių, struktūrą ar siužetą, bet suteikiant jam naują prasmę ar kontekstą. Tai ne tiesioginė parodija (juokais pamėgdžiojanti originalą), o dažnai rimtas, savarankiškas kūrinys, kuris dialoguoja su pirminiu šaltiniu.
Pavyzdžiai:
1. John Gardnerio romanas „Grendelis“ (1971) – tai parapodija anglų epui „Beowulf“. Gardneris pasakoja tą patį mitą iš žvėries (monstro Grendelio) perspektyvos, transformuodamas herojinę istoriją į egzistencinį filosofinį romaną apie prasmės paieškas.
2. Jean Rhys romanas „Platus Sargaso jūros“ (1966) – parapodija Šarlotės Brontë romanui „Džeinė Eir“. Rhys pasakoja istoriją iš pirmosios pono Ročesterio žmonos, Berthos, perspektyvos (personažas, kuris Brontë kūrinyje buvo beprote ir užrakinta palėpėje), suteikdama jai balsą ir atskleisdžiant kolonijinę, patriarchalinę priespaudą.
Trumpai: Parapodija – kūrinys, kuris „kalbasi“ su kitu kūriniu, dažnai perimant jo formą, bet interpretuodamas turinį iš naujo ar kito kampo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.