oratorius

Oratorius (lotynų kalba) reiškia kalbėtojo, oratoriaus arba kalbėjimo, oratorinis. Tai yra būdvardis, kilęs iš žodžio orator (kalbėtojas). Dažniausiai vartojamas apibūdinti kalbėjimo meną, retoriką arba tai, kas susiję su įtikinamu, iškalbingu publiciniu kalbėjimu.

Pavyzdžiai:

1. Oratorinis talentas – iškalbingas, įtikinamas kalbėjimas.
Pvz.: „Jo oratorinis talentas žavėjo visą auditoriją.“

2. Oratorinė kalba – kalba, skirta viešam kalbėjimui, dažnai turinti retorinių priemonių.
Pvz.: „Politiko oratorinė kalba buvo kupina patosu ir logiškų argumentų.“

Pastaba: Šis žodis dažniausiai sutinkamas literatūroje, kalbant apie retoriką, viešą kalbą ar istorinius kalbėtojus (pvz., Ciceronas buvo žymus oratorius).

• Terminai: oratorius

Įrašas
Paaiškinimas	Oratorius (lotynų kalba) reiškia kalbėtojo, oratoriaus arba kalbėjimo, oratorinis. Tai yra būdvardis, kilęs iš žodžio orator (kalbėtojas). Dažniausiai vartojamas apibūdinti kalbėjimo meną, retoriką arba tai, kas susiję su įtikinamu, iškalbingu publiciniu kalbėjimu. Pavyzdžiai: 1. Oratorinis talentas – iškalbingas, įtikinamas kalbėjimas. Pvz.: „Jo oratorinis talentas žavėjo visą auditoriją.“ 2. Oratorinė kalba – kalba, skirta viešam kalbėjimui, dažnai turinti retorinių priemonių. Pvz.: „Politiko oratorinė kalba buvo kupina patosu ir logiškų argumentų.“ Pastaba: Šis žodis dažniausiai sutinkamas literatūroje, kalbant apie retoriką, viešą kalbą ar istorinius kalbėtojus (pvz., Ciceronas buvo žymus oratorius).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.