nordizmas
Nordizmas – tai kalbos reiškinys, kai kalboje (dažniausiai lietuvių) vartojami šiaurės germanų kalbų (ypač švedų, norvegų, danų, islandų) kilmės žodžiai ar posakiai, kurie nėra visiškai prigiję ar yra vartojami vietoje įprastesnių, giminingų lietuviškų atitikmenų.
Tai gali būti:
1. Tiesioginiai skoliniai (dažnai per anglų kalbą), pvz., fjordas, vikinkas, trolis.
2. Perkeltinės reikšmės ar frazės, įkvėptos šiaurietiškų sąvokų, pvz., hygge (danų kilmės žodis, reiškiantis jaukumą, komfortą).
3. Neologizmai, kurie atsiranda dėl Šiaurės šalių kultūros įtakos (pvz., populiarioje kultūroje, dizaine, gyvensenoje).
Pavyzdžiai:
1. „Šis interjeras atrodo labai skandinaviškas – minimalus, su daug medžio ir baltų spalvų.“
Čia skandinaviškas – ne tik geografinė sąvoka, bet ir stilistinė, įtakota nordiško dizaino.
2. „Jis mėgsta lagom požiūrį į gyvenimą – nieko per daug, viskas moderačiai.“
Lagom – švediškas žodis, reiškiantis balansą, saikingumą, ir vartojamas lietuvių kalboje kaip sąvoka, perteikianti tam tikrą gyvenseną ar filosofiją.
Svarbu: Nordizmas nėra klaida, jei žodis įsitvirtina kalboje (pvz., vikinkas), tačiau kartais gali būti laikinas mados ar pertekliaus reiškinys, kai vietoj lietuviško atitikmens vartojamas skolinys dėl „stilingumo“ ar asociacijų su Šiaurės šalimis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.