nihil obstat
„Nihil obstat“ (lot. „niekas netrukdo“) – tai lotyniškas terminas, vartojamas Katalikų Bažnyčioje, reiškiantis, kad knyga ar tekstas neturi doktrininių ar moralinių klaidų ir gali būti skelbiamas. Tai pirmasis žingsnis oficialiam Bažnyčios leidimui („imprimatur“).
Trumpai:
Tai cenzūros patvirtinimas, kad darbas atitinka katalikų tikėjimą.
Pavyzdžiai:
1. Teologinės knygos
Prieš išleidžiant katalikišką teologijos vadovėlį, jį peržiūri cenzorius. Jei jis neranda klaidų, rašo: „Nihil obstat. [Vardas, data]“. Tai rodo, kad knyga tinkama skaityti tikintiesiems.
2. Katekizmas ar liturginiai tekstai
Pavyzdžiui, naujas maldynas ar pamokslų rinkinys gali turėti nihil obstat, patvirtinantį, kad jame nėra prieštaravimų Bažnyčios mokymui.
3. Akademiniai darbai
Katalikiškose universitetuose disertacijos ar moksliniai straipsniai, susiję su tikėjimu, kartais reikalauja nihil obstat, kad būtų patvirtinta jų ortodoksiškumas.
Svarbu: Nihil obstat nereiškia, kad Bažnyčia pritaria visoms autoriaus idėjoms – tik kad tekstas neturi klaidų prieš tikėjimą. Galutinį leidimą suteikia vyskupas (imprimatur).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.