Nacionalizmas – tai ideologija arba politinė doktrina, kuri teigia, kad tauta (nacija) turėtų būti pagrindinis politinės valdžios ir visuomeninės tapatybės vienetas. Nacionalizmas siekia išlaikyti ir skatinti tautinę kultūrą, kalbą, tradicijas, o kartais ir siekia politinę nepriklausomybę ar dominuojantį vaidmenį kitų tautų atžvilgiu.
Pagrindiniai bruožai:
- Tautos (nacionalinės) tapatybės išaukštinimas.
- Tautinės savimonės ir solidarumo stiprinimas.
- Dažnai siejamas su patriotizmu, bet gali pereiti į ekstremizmą (šovinizmą, ksenofobiją).
Pavyzdžiai:
1. Lietuvos nacionalizmas XIX–XX a. – tautinis atgimimas, siekis atkurti Lietuvos valstybę, puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą ir istorinę atmintį.
2. Nacionalizmas Indijoje – Mahatmos Gandžio vadovaujamas judėjimas prieš britų kolonijinę valdžią, siekiant nepriklausomybės remiantis indų tautine savimonė.
3. Agresyvus nacionalizmas – nacistinės Vokietijos ideologija, kuri išaukštino vokiečių rasę ir siekė jos dominavimo Europoje, kas lėmė žmonių teisių pažeidimus ir karą.
Svarbu: Nacionalizmas gali būti kūrybingas (kovoje už laisvę, kultūros puoselėjimą) arba destruktyvus (diskriminacija, imperializmas). Kontekstas ir įgyvendinimo būdai lemia jo reikšmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.