„Modalus“ – tai būdvardis, kilęs iš lotyniško žodžio modus („būdas“, „matas“). Jis reiškia susijęs su būdu, forma ar sąlyga, o ne su esme ar turiniu, arba – kalbant apie logiką ir filosofiją – išreiškiantis galimybę, būtinybę ar leidimą.
Trumpai tariant: modalus apibūdina kaip kažkas yra ar turėtų būti, o ne ką tai yra.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Kalbotyroje
Modalūs veiksmažodžiai – tai pagalbiniai veiksmažodžiai, nurodantys galimybę, privalumą, pageidavimą ir pan.
Pvz.: gali, turėtų, reikėtų, gali būti.
→ „Jis gali atvykti rytoj.“ (išreiškia galimybę)
2. Logikoje / filosofijoje
Modalioji logika – nagrinėja teiginių, susijusių su būtinybe, galimybe, tikimybe.
Pvz.: „Jei A yra būtina, tai A yra galima.“ (čia „būtina“ ir „galima“ yra modaliniai operatoriai)
3. Muzikoje
Modalinė muzika – grindžiama tam tikromis skalėmis (modais), kurios suteikia specifinį skambesį.
Pvz.: „Šios dainos harmonija yra modali, o ne toninė.“
4. Kasdienėje kalboje (rečiau vartojama tiesiogine forma)
Pvz.: „Tai ne faktinis, o modalus teiginys – jis kalba apie tai, kas galėtų atsitikti.“
Santrumpa:
Modalus → susijęs su būdu, galimybe, būtinybe, sąlyga. Dažniausiai vartojamas kalbant apie kalbos formas, logiką ar meną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.