Metopizmas – tai žodžio ar posakio vartojimas neįprasta prasme, siekiant sukurti vaizdingą, dažnai neįprastą ar net paradoksalų vaizdą. Tai yra viena iš metaforos rūšių, tačiau ji yra ypač drąsi, netikėta ir dažnai grindžiama loginiais ar realiais neatitikimais.
Trumpai:
Tai metafora, kuri sujungia nesuderinamas sąvokas, kad pabrėžtų idėją ar sukurtų ryškų įvaizdį.
Pavyzdžiai:
1. "Užgeso gyvenimas jo akyse."
Čia "gyvenimas" suprantamas ne kaip biologinis procesas, bet kaip džiaugsmas, vilties kibirkštis. "Užgeso" – tai vaizdingas būdas pasakyti, kad žmogus neteko vidinės energijos ar troškimo.
2. "Laikas – tai pinigai."
Nors laikas nėra materialus daiktas, jis prilyginamas pinigams, kad būtų pabrėžta jo vertė ir svarba juos išnaudoti protingai.
3. "Jos balsas – šilkas."
Balsas (girdimas reiškinys) apibūdinamas kaip šilkas (materials dalykas), perteikiant jo minkštumą, glotnumą ir malonumą.
4. "Sąžinės graužikai."
Abstrakti sąvoka ("sąžinė") vaizduojama kaip gyvas padaras, kuris gali "graužti", t.y., kelti kančią ir nerimą.
Svarbu: Metopizmas dažnai naudojamas poezijoje, retorikoje ir kūrybinėje rašytojoje, kad kalbą padarytų išraiškingesnę ir įsimintinesnę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.