"Lema" – tai pagrindinė mintis, teiginys arba prielaida, kuri grindžia tolesnį samprotavimą, teoriją ar įrodymą. Žodis dažniausiai vartojamas logikoje, matematikoje, filosofijoje ir moksle.
Trumpai tariant:
Lema – tai pagalbinis teiginys, naudojamas pagrindiniam rezultatui (teoremai) įrodyti.
Pavyzdžiai:
1. Matematikoje:
Prieš įrodant pagrindinę teoremą, įrodoma lema, kuri supaprastina pagrindinį įrodymą.
Pvz.: „Euklido lema“ teigia: Jei pirminis skaičius dalija dviejų skaičių sandaugą, tai jis dalija bent vieną iš tų skaičių. Ji naudojama aritmetikos pagrindinės teoremos įrodyme.
2. Filosofijoje / diskurse:
Lema gali reikšti pagrindinį argumento prielaidą.
Pvz.: „Mano samprotavimo lema yra ta, kad žmogus siekia laimės. Iš to išplaukia, kad...“
3. Kalbotyroje:
Žodžio „lema“ forma (lemma) reiškia žodžio pagrindinę formą, pvz., žodyno straipsnyje („eiti“ yra lema formoms „eina“, „ėjo“ ir t.t.).
Sinonimai: prielaida, pagrindinis teiginys, pagalbinė teorema.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.