Kosmografija – tai senovinis mokslo terminas, reiškiantis visatos aprašymą arba visuotinį žemėlapį. Šiuolaikiniu požiūriu, kosmografija apjungia astronomijos (dangaus kūnų tyrimas) ir geografijos (Žemės aprašymas) elementus, siekdama pateikti vientisą visatos vaizdą.
Trumpai:
Tai istorinis mokslo požiūris, apjungiantis dangaus ir Žemės aprašymą (prieš astronomijos ir geografijos griežtą atskyrimą).
Pavyzdžiai:
1. Senovės ir viduramžių kosmografija:
Pavyzdžiui, Ptolemėjaus darbai (II a.) – jis sukūrė žemėlapius, aprašė žvaigždynus ir bandė paaiškinti planetų judėjimą kaip visumą.
2. Renesanso kosmografai:
Martinas Beheimas 1492 m. sukūrė pirmąjį žinomą Žemės rutulį (Erdapfel), kuriame buvo pavaizduoti žemynai ir žvaigždynai – tai tipiškas kosmografinis darbas.
3. Termino vartojimas šiandien:
Šiuolaikinėje kalboje „kosmografija“ retai vartojama, bet gali reikšti vaizdinį visatos modeliavimą arba istorinį mokslų apie visatą tyrimą. Pavyzdžiui, senųjų žvaigždėlapių ar kosmoso žemėlapių tyrimas gali būti vadinamas kosmografijos istorija.
Svarbu: Neskirti nuo kosmologijos (kuri tiria visatos kilmę ir evoliuciją). Kosmografija labiau orientuota į aprašymą ir sisteminimą, o ne teorijas ar fizikinius dėsnius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.