jufersas

„Jufersas“ yra neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis nuobodų, neįdomų, senamadišką ar pernelyg rimtą žmogų, dažniausiai vyresnio amžiaus.

Tai švelnus, kartais šiek tiek juokingas terminas, dažnai vartojamas jaunesnių kartų apibūdinti žmonėms, kurių elgesys ar pomėgiai atrodo „senoviški“ ar atitrūkę nuo dabarties tendencijų.

Pavyzdžiai:
1. Mano senelis toks jufersas – visą laiką žiūri senus filmus ir skaito laikraščius popieriuje, o ne telefone.
2. Nueik į šalį su jaunimu, o ne būk jufersas ir sėdėk namie savaitgaliais!

Pastaba: Žodis nėra įžeidžiantis, bet gali būti suprastas kaip švelni pajuoka. Kilmė – greičiausiai iš žodžių junginio „juodas feršlus“ (iš vok. Schwarzer Feschl?), nors tikslus etimologinis šaknis neaiški. Lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau – šnekamojoje ar internetinėje komunikacijoje.

Įrašas
Paaiškinimas	„Jufersas“ yra neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis nuobodų, neįdomų, senamadišką ar pernelyg rimtą žmogų, dažniausiai vyresnio amžiaus. Tai švelnus, kartais šiek tiek juokingas terminas, dažnai vartojamas jaunesnių kartų apibūdinti žmonėms, kurių elgesys ar pomėgiai atrodo „senoviški“ ar atitrūkę nuo dabarties tendencijų. Pavyzdžiai: 1. Mano senelis toks jufersas – visą laiką žiūri senus filmus ir skaito laikraščius popieriuje, o ne telefone. 2. Nueik į šalį su jaunimu, o ne būk jufersas ir sėdėk namie savaitgaliais! Pastaba: Žodis nėra įžeidžiantis, bet gali būti suprastas kaip švelni pajuoka. Kilmė – greičiausiai iš žodžių junginio „juodas feršlus“ (iš vok. Schwarzer Feschl?), nors tikslus etimologinis šaknis neaiški. Lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau – šnekamojoje ar internetinėje komunikacijoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.