iracionalizmas

IRACIONALIZMAS – tai filosofinė srovė, kuri teigia, kad žmogaus gyvenime ir pasaulio pažinime lemiamą vaidmenį atlieka ne protas (racionalumas), o kiti veiksniai: jausmai, intuicija, valia, instinktas ar pasąmonė. Iracionalizmas priešpastato racionaliai mąstymui ir logikai vidinę patirtį, kuri dažnai laikoma gilesne ar esmingesne už mokslinį pažinimą.

Pagrindinės idėjos:
- Protas negali visiškai pažinti tikrovės.
- Svarbiausia yra asmeninė, tiesioginė patirtis (pvz., tikėjimas, meninė įžvalga).
- Gyvenimas nėra griežtai logiškas;
jame didelį vaidmenį vaidina chaosas, paslaptis, nematerialūs dalykai.

Pavyzdžiai:

1. Frydrichas Nyčė – tvirtino, kad žmogų veda ne protas, o valios galia (Wille zur Macht). Racionalumas dažnai yra silpnumo išraiška, o kūrybiška gyvybingumas ir instinktai yra pranašesni.

2. Artūras Šopenhaueris – manė, kad pasaulio esmė yra aklas noras (Wille), o protas yra tik jo tarnas. Žmogaus elgesį lemia giliai slypintys, neracionalūs potvyniai.

3. Egzistencializmas (pvz., Sørenas Kierkegaardas) – pabrėžė, kad svarbiausi gyvenimo sprendimai (pvz., tikėjimas, meilė) yra subjektyvūs ir negali būti pagrįsti logika. Tikėjimas yra „šuolis į nežinią“, o ne racionalus išvadas.

4. Henris Bergsonas – išskyrė intuiciją kaip pagrindinį tikrovės pažinimo būdą, priešpastatydamas ją intelektui, kuris tik apibendrina ir suskirsto pasaulį, bet nepagauna jo esmės kaip nuolatinio judėjimo (duration).

Trumpai: Iracionalizmas atmeta mintį, kad viską galima paaiškinti protu, ir teigia, kad tikrovė geriau suvokiama per jausmus, intuiciją ar vidinę patirtį.

• Terminai: iracionalizmas

Įrašas
Paaiškinimas	IRACIONALIZMAS – tai filosofinė srovė, kuri teigia, kad žmogaus gyvenime ir pasaulio pažinime lemiamą vaidmenį atlieka ne protas (racionalumas), o kiti veiksniai: jausmai, intuicija, valia, instinktas ar pasąmonė. Iracionalizmas priešpastato racionaliai mąstymui ir logikai vidinę patirtį, kuri dažnai laikoma gilesne ar esmingesne už mokslinį pažinimą. Pagrindinės idėjos: - Protas negali visiškai pažinti tikrovės. - Svarbiausia yra asmeninė, tiesioginė patirtis (pvz., tikėjimas, meninė įžvalga). - Gyvenimas nėra griežtai logiškas; jame didelį vaidmenį vaidina chaosas, paslaptis, nematerialūs dalykai. Pavyzdžiai: 1. Frydrichas Nyčė – tvirtino, kad žmogų veda ne protas, o valios galia (Wille zur Macht). Racionalumas dažnai yra silpnumo išraiška, o kūrybiška gyvybingumas ir instinktai yra pranašesni. 2. Artūras Šopenhaueris – manė, kad pasaulio esmė yra aklas noras (Wille), o protas yra tik jo tarnas. Žmogaus elgesį lemia giliai slypintys, neracionalūs potvyniai. 3. Egzistencializmas (pvz., Sørenas Kierkegaardas) – pabrėžė, kad svarbiausi gyvenimo sprendimai (pvz., tikėjimas, meilė) yra subjektyvūs ir negali būti pagrįsti logika. Tikėjimas yra „šuolis į nežinią“, o ne racionalus išvadas. 4. Henris Bergsonas – išskyrė intuiciją kaip pagrindinį tikrovės pažinimo būdą, priešpastatydamas ją intelektui, kuris tik apibendrina ir suskirsto pasaulį, bet nepagauna jo esmės kaip nuolatinio judėjimo (duration). Trumpai: Iracionalizmas atmeta mintį, kad viską galima paaiškinti protu, ir teigia, kad tikrovė geriau suvokiama per jausmus, intuiciją ar vidinę patirtį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.