Egzistencializmas – tai filosofinė srovė, kuri teigia, kad žmogus pirmiausia egzistuoja, o tik po to apibrėžia savo esatį (esmę) per savo veiksmus, pasirinkimus ir atsakomybę. Pagrindinis akcentas krenta į žmogaus laisvę, pasirinkimą, absurdišką gyvenimo prasmės paiešką ir individualią atsakomybę už savo gyvenimą.
Pagrindinės idėjos:
1. Egzistuoji prieš apibrėždamas save.
2. Gyvenimas neturi iš anksto nustatytos prasmės – ją kuri pats.
3. Laisvė ir atsakomybė yra neatskiriamos.
4. Nerimas, baimė, absurdas – tai dalis žmogiškosios būties.
Pavyzdžiai:
1. Jean-Paul Sartre teigė, kad žmogus yra „pasmerktas būti laisvu“ – neturi išankstinio likimo, bet privalo kiekvienu pasirinkimu kurti save ir prisiimti pasekmes.
2. Albert Camus romane „Svetimas“ vaizdavo absurdišką pasaulį, kuriame veikėjas Meursault gyvena be tradicinių vertybių, o savo veiksmais pats sukuria savo esatį, net jei tai sukelia konfliktą su visuomene.
3. Kasdienis pavyzdys: Studentas, atsisakantis „paruošto kelio“ (tarkim, tėvų siūlomo karjeros varianto) ir savo sprendimais kuriantis savo profesinį kelią, priimdamas riziką ir atsakomybę už savo likimą – tai egzistencialistinė pozicija.
Trumpai tariant: Egzistencializmas – tai filosofija, kuri žmogų mato kaip savo gyvenimo kūrėją, laisvą ir atsakingą už savo pasirinkimus be jokių garantijų ar išorinės prasmės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.