infiksas

Infiksas – tai afiksas (žodžio dalis), kuris įterpiamas į patį žodžio šaknį (ne pradžioje kaip priešdėlis, ne pabaigoje kaip priesaga), keisdamas jo reikšmę arba gramatinę funkciją.

Infiksai lietuvių kalboje yra labai reti, dažniau pasitaiko kai kuriose kitose kalbose (pvz., tagalų, arabų, senosiose indoeuropiečių kalbose).

Pavyzdžiai iš kitų kalbų:

1. Tagalų kalba (Filipinai):
- Šaknis: sulat („rašyti“)
- Infiksas -um-: s + um + ulat → sumulat („parašė“)

2. Lotynų kalba:
- Šaknis: frango („laužti“)
- Perfektas su infiksu -n-: frango → f + n + regi? (klasikinis pavyzdys: findo → fidi, bet čia sudėtinga).
- Aiškesnis pavyzdys: rumpō („laužiu“) → rūpī („sulaužiau“), kur infiksas -n- atsiranda kai kuriuose veiksmažodžiuose (rumpō → rump-s-ī > rūpī su asimiliacija).

3. Anglų kalba (nekalbinis, emocinis infiksas):
- fantastic → fan-fucking-tastic (įterpiama žodžio dalis -fucking- per pusę žodžio, kad pabrėžtų emociją).

Lietuvių kalboje:
Lietuvių kalboje infiksų praktiškai nėra – vietoj jų vartojami priešdėliai, priesagos, priesagėliai.
Vienintelė panaši išimtis gali būti įterptinės garsinės kamieno kaitos, pvz.:
- leisti → leidžia (čia -d- atsiranda dėl istorinės kamienų kaitos, bet tai nėra sąmoningai pridedamas infiksas kaip tagalų kalboje).

Trumpai:
Infiksas – afiksas, įterpiamas į žodžio šaknį;
lietuvių kalboje beveik neegzistuoja, bet yra įdomus reiškinys kitose pasaulio kalbose.

• Terminai: infiksas

• Gairės: Lingvistikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Infiksas – tai afiksas (žodžio dalis), kuris įterpiamas į patį žodžio šaknį (ne pradžioje kaip priešdėlis, ne pabaigoje kaip priesaga), keisdamas jo reikšmę arba gramatinę funkciją. Infiksai lietuvių kalboje yra labai reti, dažniau pasitaiko kai kuriose kitose kalbose (pvz., tagalų, arabų, senosiose indoeuropiečių kalbose). Pavyzdžiai iš kitų kalbų: 1. Tagalų kalba (Filipinai): - Šaknis: sulat („rašyti“) - Infiksas -um-: s + um + ulat → sumulat („parašė“) 2. Lotynų kalba: - Šaknis: frango („laužti“) - Perfektas su infiksu -n-: frango → f + n + regi? (klasikinis pavyzdys: findo → fidi, bet čia sudėtinga). - Aiškesnis pavyzdys: rumpō („laužiu“) → rūpī („sulaužiau“), kur infiksas -n- atsiranda kai kuriuose veiksmažodžiuose (rumpō → rump-s-ī > rūpī su asimiliacija). 3. Anglų kalba (nekalbinis, emocinis infiksas): - fantastic → fan-fucking-tastic (įterpiama žodžio dalis -fucking- per pusę žodžio, kad pabrėžtų emociją). Lietuvių kalboje: Lietuvių kalboje infiksų praktiškai nėra – vietoj jų vartojami priešdėliai, priesagos, priesagėliai. Vienintelė panaši išimtis gali būti įterptinės garsinės kamieno kaitos, pvz.: - leisti → leidžia (čia -d- atsiranda dėl istorinės kamienų kaitos, bet tai nėra sąmoningai pridedamas infiksas kaip tagalų kalboje). Trumpai: Infiksas – afiksas, įterpiamas į žodžio šaknį; lietuvių kalboje beveik neegzistuoja, bet yra įdomus reiškinys kitose pasaulio kalbose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.