Holonominis (iš gr. holos – „visas“ + nomos – „dėsnis“) – tai terminas, reiškiantis visišką apribojimą arba priklausomybę, dažniausiai naudojamas fizikoje, matematikoje ir robotikoje apibūdinti sistemoms, kuriose judėjimas ar būsenos yra griežtai suvaržyti tam tikrais ryšiais.
Trumpai: Holonominiai apribojimai – tai tokie apribojimai, kurie leidžia sistemai judėti tik tam tikromis kryptimis ar būsenomis, neleisdami jai laisvai keisti padėties.
Pavyzdžiai:
1. Fizikoje / Mechanikoje
Riedėjimas be slydimo – pavyzdžiui, ratas, riedantis plokštuma. Jo judėjimas apribotas taip, kad ratas negali slysti šonu – jo greičio vektorius visada nukreiptas jo judėjimo kryptimi. Tai holonominis apribojimas, nes jį galima užrašyti lygtimi, susiejančia sistemos koordinates.
2. Robotikoje
Robotas su ratais, fiksuotais rėme – jei roboto ratai gali suktis tik į priekį ar atgal (kaip automobilio ratai be posūkio), tai jo judėjimas yra holonominiai apribotas. Jis negali judėti į šonus tiesiai, o tik pasukti ir važiuoti pirmyn.
3. Matematikoje / Geometrijoje
Taškas, priverstas judėti paviršiumi – pavyzdžiui, rutulys, kuris turi likti sferos paviršiuje. Jo padėtis apribota lygtimi \(x^2 + y^2 + z^2 = R^2\), kuri yra holonominis apribojimas.
Priešingybė: Neholonominiai apribojimai – tai apribojimai, kurių negalima išreikšti tik koordinačių ryšiu (pvz., apribojimai, susiję su greičiu, kurie neleidžia integruoti į padėties lygtis). Pavyzdys – automobilio atbulinė eismas: jis negali judėti šonu, bet gali pasiekti bet kurią padėtį manevruojant.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.